Šįryt, laukdama troleibuso į darbą, pastebėjau prie miškelio tupinti nedideli šunelį. Kur čia nepastebėsi, kai jis kiekvieną praeinantį aplodavo! Bet iš vietos nesitraukė… Kiek vėliau paaiškėjo kodėl - keturkojis plona virvele buvo pririštas prie medžio. Atėjus šeimininkui jis pradėjo bėgioti ratu, bet ne apie žmogu, o šiaip… ratu… Keistas šuo. Nors dabar jau prisimenu, kad ir mano šuo taip elgdavosi. Tad gal tai ir normalu. Šunims. Hmm. Bet daug kitų gyvūnų ir bėgioja ratais!: katės, pamačiusios joms atnešamą maistą (kaip ir dera tikroms egoistėms - kas ratus bėgioja pamatęs šeimininką, o kas maistą); plėšrūnai paukščiai ir žvėrys suka ratus aplink būsimą auką; stebint žuvytes akvariume iš vis kyla įtarimas, kad jos nemoka plaukti tiesiai; pasiklydę tarakonai… Ha. Ar esate matę pasikydusį tarakoną?! Dažniausiai žmonės rėkia ir bėga nuo jų arba vos pastebėję iškart užmuša šį gyvį. Kartą ir aš pastebėjus tarakoną:
pirma suklykau, bet nei bėjau, nei stengiausi užmušti (ir taip sąžinę slegia pakankamai juodų darbelių…), o puoliau ieškoti su kuo jį išmetus pro langą. Beskubėdama pastebėjau, kad išgąsdintam tarakonui niekaip nesiseka pabėgti, nes… jis bėga ratu! Maždaug 40 cm skersmens apskritimu bėgiojantį tarakoną stebėjau gal porą minučių. Tada neskubėdama susiradau laikraštį, su kuriuo ir išmečiau vabalą pro langą.
Ties šia vieta reiktų prisipažinti, kad turiu maniją - nenorėdama nieko užmušti, mėtau gyvius pro langą. Žinoma, lieka neaišku, ar ši mano taktika pasiteisina… Tikiuosi! Nes pro langą esu išmetus gal 10 vorų, daug vabalų, skruzdėlių, kartą net pelę išmečiau pro 4 aukšto langą (Dieve, padėk jai, jei ji užsimušė, arba padėk man, jei ten buvo betmenas!)… Na, bet grįšiu prie temos.
Taigi, daugelis gyvūnų, jei ne visi, suka didesnius ar mažesnius ratus. O kaip su žmogumi tada? O jie ir suka ratus! Kaip pasiklydę tarakonai, ieškodami sau kelio, arba kaip plėšrūnai, dairydamiesi grobio. Dažnas žmogus net ir suradęs savo kelią ir toliau suka ratus, grynai iš įpročio (visai kaip žuvytės)! Bet būna ir blogiau - žmonės stovintys vietoje. O tokie niekur ir nenueina, nieko nepasiekia, nieko neatranda, nieko ir nepraranda.
Velnias, o aš einu ar stoviu vietoje?! Manau, judu. Bet dar tik pradedu, tad net nesimato ar eisiu tiesiai, ar ratu, o jei ratu, tai koks tas ratas bus - didelis ar labai mažas, o gal eisiu elipse? Laikas parodys, ką kiekvienas per gyvenimą pribraižėm! Visus apskritimus, elipses, tieses, kvadratus, trikampius, siaip vingius…
Rodyk draugams
Ties šia vieta reiktų prisipažinti, kad turiu maniją - nenorėdama nieko užmušti, mėtau gyvius pro langą. Žinoma, lieka neaišku, ar ši mano taktika pasiteisina… Tikiuosi! Nes pro langą esu išmetus gal 10 vorų, daug vabalų, skruzdėlių, kartą net pelę išmečiau pro 4 aukšto langą (Dieve, padėk jai, jei ji užsimušė, arba padėk man, jei ten buvo betmenas!)… Na, bet grįšiu prie temos.
Taigi, daugelis gyvūnų, jei ne visi, suka didesnius ar mažesnius ratus. O kaip su žmogumi tada? O jie ir suka ratus! Kaip pasiklydę tarakonai, ieškodami sau kelio, arba kaip plėšrūnai, dairydamiesi grobio. Dažnas žmogus net ir suradęs savo kelią ir toliau suka ratus, grynai iš įpročio (visai kaip žuvytės)! Bet būna ir blogiau - žmonės stovintys vietoje. O tokie niekur ir nenueina, nieko nepasiekia, nieko neatranda, nieko ir nepraranda.
Velnias, o aš einu ar stoviu vietoje?! Manau, judu. Bet dar tik pradedu, tad net nesimato ar eisiu tiesiai, ar ratu, o jei ratu, tai koks tas ratas bus - didelis ar labai mažas, o gal eisiu elipse? Laikas parodys, ką kiekvienas per gyvenimą pribraižėm! Visus apskritimus, elipses, tieses, kvadratus, trikampius, siaip vingius…

